Kartais į gerai pažįstamą vietą pažvelgti iš kitos pusės – visai nauja patirtis. Tuo įsitikino Paupių bendruomenės nariai, kartu su kitų Klaipėdos bendruomenių atstovais rugsėjo 4-osios pavakarę apsilankę Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.
Į teatrą dažniausiai ateiname kaip žiūrovai į spektaklį, koncertą ar kitą renginį. Sėdime salėje, stebime sceną ir retai susimąstome, kiek daug visko vyksta kitoje jos pusėje. Ekskursija tapo puikia proga ne tik susipažinti su naujuoju teatro pastatu, jo architektūra ir technologiniais sprendimais, bet ir sužinoti, kiek daug darbo bei išradingumo slypi už spektaklio, kurį matome scenoje.
Viena įdomiausių ekskursijos dalių buvo nusileidimas į požemines teatro erdves. Kai nusileidi net 12 metrų žemiau jūros lygio, visai kitaip pradedi suvokti, kokio sudėtingumo buvo šio pastato statybos.
Šiose patalpose įrengtos techninės erdvės, kurių lankytojai įprastai nemato. Čia veikia sudėtingos teatro sistemos, o požeminėse erdvėse vyksta svarbi, žiūrovui nematoma teatro kasdienybės dalis.
Statant teatrą teko spręsti ir dėl šalia tekančios Danės bei gruntinio vandens kilusias problemas. Reikėjo papildomų techninių sprendimų ir apsaugos priemonių, kad šios giliai po žeme esančios patalpos būtų tinkamai apsaugotos nuo vandens.
Dar viena labai įdomi stotelė – kostiumų saugyklos. Scenoje kostiumas dažnai tampa neatsiejama spektaklio dalimi, tačiau retai susimąstome, kur visi tie drabužiai laikomi ir kiek jų reikia teatrui.
Ekskursijos metu galėjome pamatyti šias erdves iš arti ir suprasti, kad teatro gyvenimas nesibaigia nusileidus uždangai. Kostiumai, dekoracijos ir daugybė kitų scenai reikalingų dalykų turi būti tinkamai saugomi, prižiūrimi ir paruošti kitam pasirodymui.
Teatre įrengtos ir įrašų studijos bei baleto ir kitos repeticijų erdvės. Tai vietos, kuriose gimsta dalis to, ką vėliau išgirstame ar pamatome scenoje.
Čia galima geriau suprasti, kad spektaklis nėra vien tai, kas vyksta šviesomis apšviestoje scenoje. Iki premjeros vyksta ilgas kūrybinis ir techninis procesas – repeticijos, įrašai, pasiruošimas, scenos sprendimų išbandymai.
Sugrįžus į viršutines teatro erdves dėmesį patraukė pats pastato interjeras. Teatro holas ir fojė iš karto sukuria ypatingą atmosferą – čia daug erdvės, šviesos ir įdomių architektūrinių detalių.
Į antrąjį aukštą kylant įspūdingais įvijais, kriauklės formą primenančiais laiptais, atsiveria vis naujos erdvės. Interjere subtiliai atsispindi ir Klaipėdos krašto identitetas – galima pastebėti molio, smėlio ir jūros bangų motyvus.
Teatro kavinėje laukė dar viena detalė, kurią norisi išskirti – išsaugotas originalaus dizaino Kazimiero Simanonio sietynas.
Jis tapo gražiu ryšiu tarp teatro praeities ir dabarties. Moderniame pastate išsaugota detalė primena, kad naujoji teatro istorija prasidėjo ne tuščioje vietoje – čia susitinka skirtingi laikotarpiai, architektūra ir kultūros istorija.
Naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas lankytojams duris atvėrė 2024 metų pavasarį. Tai pirmasis per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje pastatytas naujas muzikinis teatras. Jo modernumas įvertintas ir profesionalų – teatro interjeras pelnė aukso apdovanojimą prestižiniame tarptautiniame „A’ Design Award & Competition“ konkurse, o nacionaliniame konkurse „Metų interjeras / Auksinė paletė ’24“ buvo įvertintas geriausio apšvietimo ir geriausio visuomeninio interjero kategorijose.
Tačiau bene svarbiausia šios ekskursijos dalis buvo galimybė pamatyti, kad teatras nėra vien graži salė ir scena. Už jų slypi daugybė žmonių, erdvių, technologijų, repeticijų ir kasdienio darbo.
Pamatyti teatrą iš užkulisių buvo įdomu ne tik dėl naujų faktų. Tai buvo galimybė kitaip pažvelgti į gerai pažįstamą Klaipėdos vietą ir dar labiau pajusti, kiek daug kūrybos, darbo ir istorijos slypi už tos akimirkos, kai scenoje užgęsta šviesos ir prasideda spektaklis.
Tokios išvykos ir puiki proga Paupių bendruomenės nariams pabūti kartu, susitikti su kitais klaipėdiečiais ir atrasti savo miestą iš naujo.